Ar patikėsite, kad net ir šiais laikais yra žmonių, kurie patys užsiima baldų gamyba? Seniau staliaus profesija buvo labai naudinga ir reikalinga, žmogus vienas viską rankomis padarydavo, o šiais laikais beveik viskas vyksta staklėmis. Bet ir tai, kas vyksta fabrike, gali būti mažiau ar daugiau modernizuota. Kalbiname Rimą, kuris sako, kad jis yra šiuolaikinis stalius, nors jo baldų gamyba ir nėra šimtu procentų rankų darbo.
Kaip tapai šios profesijos atstovu?
Mano visa šeima buvo statybininkų, tiek tėvas, tiek motina. O senelis buvo stalius dar tais laikais, kai tikrai baldų gamyba buvo visai kitokia. Man labai gražu tie baldai, kokius jis buvo padaręs pas mus, jie dabar jau turbūt būtų kaip kažkoks antikvarinis dalykas. Nuo mažens labai žavėjausi tais visais dalykais, stalu, lova, kėdėmis. Ir dabar dar turiu senelio gamintus ąžuolinius stalus, kurie iki pat dabar puikiai mums tinka, ir su jais galima gražiai gyventi, o laikys jie dar 200 metų. Tad, kadangi tėvai turėjo garažą, turėjo visokių įrankių, aš ir pats nuo mažens jau norėjau kažkuo užsiimti, kažką savo sumeistrauti. Taip vaikystėje pats pasigaminau sau taburetę. Vėliau tėvai pamatę, kad man visai gerai pasisekė, ėmė skatinti dar kažką padaryti. Padarydavau ir daugiau daiktų, o ilgainiui tai išaugo į amatą. Man buvo smagu, kad moku daryti tai, ko nemoka kiti. Paskui ėmiau studijuoti tokį amatą. Dabar jau rankomis taip netenka daryti. Vis tiek pirmiausiai būna brėžiniai, skaičiavimai, o paskui dirba staklės.
Ką dažniausiai tenka gaminti?
Dažniausiai būna užsakomi būtent nestandartiniai baldai. Nes standartinius gali kiekvienas nusipirkti paprastai kokioje nors parduotuvėje. Žmonės dažnai nori kažkokių spintų ir spintelių, kurios tiktų jų keistų formų namuose. Juk kai yra kokia nors keista niša, tai patogiausia ją ir yra užpildyti spintelėmis, nieko kito ten taip efektyviai jau ir neįkiši.
Kokių keistų turi užsakymų turėjęs arba tokių, kuriais labiausiai didžiuojiesi?
Man atrodo, kad pats rimčiausias ir didžiausias užsakymas buvo, kai vienam dvarui dariau visus baldus. Ten jie užsakė labai didelį kiekį valgomojo baldų, ir labai greitai. Ir visi norėjo tokio senovinio stiliaus, kad gerai derėtų dvaro aplinkoje. Tada žinau, kad beveik miegoti neidavau, tiek daug ir intensyviai dirbau. Bet paskui ir patys šeimininkai, ir lankytojai man dėkojo.